Raudonasis vynas gaminamas klasikiniu maceracijos būdu (kaip ir raudonasis vynuogių vynas) – uogos tik sutraiškomos ir fermentuojamos kartu su odelėmis ir minkštimu.Tai duoda galimybę iš uogų išgauti visus jų turimus aromatus, sodrią rubino spalvą, tanino pojūčius ir daugelį kitų mūsų kraštuose augančių uogų savybių.
Pagrindinės uogos vyne – mėlynės, kurių puikios savybės yra žinomos nuo seno. Pasakojama, kad mėlynės suvaidino svarbų vaidmenį legendinėje Romos imperijos karvedžio Marko Antonijaus ir Egipto valdovės Kleopatros meilės istorijoje: esą Antonijus aukso vežime atvežęs gražuolei Kleopatrai opalo akmenį, žydinčią viržių šakelę ir sidabrinį ąsotį mėlynių (ne vynuogių!) vyno kaip meilės simbolius.
Mėlynes perkame iš žmonių, kurie mėlynių nokimo metu jų prirenka gausiuose Zarasų miškuose. Taip jie papildomai užsidirba, o mes turime labai puikią, kokybišką, šviežią, žaliavą, kurią dar kartą perrenkame, atskirdami lapelius, išplauname, sutraiškome. Tada saldžiai mišku ir vaikyste kvepiančią tirštą masę dedame į nerūdijančio plieno fermentatorius (fermentatorius – tai specialiai suprojektuota ir pagaminta talpa, leidžianti tiksliai reguliuoti visą vyno rūgimo procesą). Toliau prasideda būsimo vyno gimimo procesas, kur kiekvienas vyndarys pagal savo individualiai sukurtą viziją ar planą bando sukurti savo šedevrą (kuris gali ir nepavykti).
Vynuogės – tai uogos, turinčios visą reikalingą vynui skonio ir aromatų komplektą, o mums tenka jį kurti iš uogų, kurių kiekviena turi labai stipriai išreikštą skonį, bet to, klasikinio mums įprasto skonio sausam vynui yra per maža. Taigi, kad išgautume turtingą aromatą, mes dedame kitų uogų, kurios kiekviena savaip praturtina būsimą vyną.
Šiame mūsų vyne galima pajusti ir juoduosius serbentus, ir vyšnias, ir kitas mums gerai pažįstamas uogas. Kiekiai ir proporcijos kartu su daugeliu kitų veiksnių, tokių kaip mielės, rūgimo laikas ar temperatūra, suteikia vynui savitumo.
Visi šie išvardinti darbai yra atliekami rankiniu būdu, ir tai yra pats sunkiausias vyno gamybos etapas, reikalaujantis daug fizinių pastangų.
Kitas etapas – brandinimas. Tai ilgas procesas, reikalaujantis kruopštumo ir pastabumo, nes bręstant vyksta įvairūs fizikiniai procesai, suteikiantys vynui įvairių atspalvių.
Vyną mes brandiname nerūdijančio plieno 3 m³ talpose šešis mėnesius. Apie du mėnesius jis „draugauja“ su prancūzišku ąžuolu, kurio kaladėlių mes įmerkiame į vyną.
Vėliau vynas skaidrinamas, filtruojamas ir ruošiamas išpilstyti į butelius (naudojame prancūziškus). Supilsčius buteliai užkemšami natūraliu portugališku kamščiu, sudedami į konteinerius ir vėl mėnesiui grįžta brandintis.
Paskutinis etapas – etikečių, banderolių klijavimas, pakavimas į dėžutes ir pardavimas.
